nuogąstingas

nuogąstìngas, -a adj. (1), nūgąstìngas (ž.) (1) 1. N gąsdinantis, baugus: Nuogąstingos tylos niekas netrikdė rš. Nuogąstinga perkūnija MT251.

nuogąstìngai adv.: Nūgąstìngai buvo eiti Sg.

2. greit išsigąstantis, bailus, baukštus: Agatė ne iš nuogąstingųjų buvo P.Cvir. Dideliai esu nūgąstìnga Dov.

nuogąstìngai adv.: Ona truputį nuogąstingai žvilgterėjo į jaunuolius rš. Gelbėkit! Gelbėkit! – nuogąstingai šūktelėjo mergaitė rš.